6 Bet nuo sukūrimo pradžios DIEVAS PADARĖ [a]TOKIUS – VYRIŠKĮ IR MOTERIŠKĘ. 7 DĖL ŠIOS PRIEŽASTIES VYRAS PALIKS SAVO TĖVĄ IR MOTINĄ IR SUSIJUNGS SU SAVO ŽMONA,

13 Ir jie [b]pristatė jam vaikučius, kad jis juos paliestų, bet jo mokytiniai barė tuos, kurie juos pristatė. 14 Bet tai pamatęs, Jėzus labai užsigavo ir tarė jiems: „Leiskite vaikučiams ateiti pas mane ir nedrauskite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė. 15 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip vaikutis, tas jokiu būdu į ją neįeis. 16 O [c]juos apkabinęs ir ant jų uždėjęs rankas, jis juos palaimino.

17 Ir jam išeinant į kelią, vienas žmogus, pribėgęs ir atsiklaupęs prieš jį, paklausė jo: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžiną gyvenimą?“ 18 Bet Jėzus jam tarė: „Kodėl vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. 19 Tu žinai įsakymus: Nesvetimauk, nevykdyk žmogžudystės, nevok, melagingai neliudyk, [d]neapgauk, gerbk savo tėvą ir motiną.“ 20 O [e]tas atsakydamas tarė jam: „Mokytojau, visų šitų aš laikiausi nuo [f]pat jaunystės.“ 21 Tada Jėzus, įdėmiai žvelgdamas į jį, pamilo jį ir tarė jam: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok viską, ką turi, ir atiduok vargšams, ir turėsi lobį danguje. Ir ateik, sek paskui mane imdamas kryžių.“ 22 Ir [g]paniuręs dėl to pasakymo jis pasitraukė [h]sielodamasis, nes jis turėjo [i]didelius turtus. 23 Ir apžvelgdamas aplinkui Jėzus *tarė savo mokytiniams: „Kaip sunkiai tie, kurie turi [j]turtus, įeis į Dievo karalystę!“ 24 Ir mokytiniai stebėjosi jo žodžiais. O Jėzus dar kartą atsakydamas jiems sako: „Vaikai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę! 25 Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“ 26 Ir jie nustebo nepaprastai, [k]ir tarpusavyje pasakė: „Tai kas gali būti išgelbėtas?!“ 27 O Jėzus, žiūrėdamas į juos, *tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui [l]viskas yra įmanoma.“ 45 Nes ir Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet kad jis pats tarnautų ir savo gyvybės atiduotų kaip išpirkos vietoj daugelio.“

46 Ir jie *atėjo į Jerichą. O iškeliaujant jam su savo mokytiniais ir [m]gausinga minia iš Jericho, pakelėje sėdėjo aklas Bartimiejus, Timiejaus sūnus, elgetaudamas. 47 Ir išgirdęs, kad tai yra Jėzus [n]Nazarietis, jis pradėjo šaukti ir sakyti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ 49 Ir Jėzus sustojo ir įsakė pašaukti jį. Ir jie pašaukia akląjį, jam sakydami: „Būk drąsus! Kelkis! Jis tave šaukia!“

<- Morkaus 9Morkaus 11 ->